Rasos su Ąžuolais ir Goštauta

Laikas: 2018.06.23-2018.06.24

Prieš prasidedant šventei, įsikūrėme, pasistatėme palapines, merginos nusipynė vainikėlius. Rasos prasidėjo nuo ėjimo pro vartelius, kuriuos turėjo praeiti visi dalyviai. Prie pat jų nusiprausti veidą ir rankas, dainuojant Goštautos ansambliui.
Besitęsiant dainoms patrakėme prie pagrindinio laužo. Truputį pašokome ir gavome užduotį susirinkti puokštę iš 9 arba 12 skirtingų žolių, kurią liepė saugoti iki kitų Rasų ir įmesti į laužą arba sudeginti šiųmetiame Joninių lauže. Iš surinktos puokštės žolininkė būrė, kiekvienam norinčiam, kokie bus ateinantys metai.
Toliau užlipome ant Sukinių piliakalnio, ant kurio buvo aukuras, ir dainavome bei buvo atliktos aukojimo apeigos. Grįžome prie Joninių didžiojo laužo, kur prasidėjo šokiai ir valgymas prie bendro suneštinio stalo, tiksliau - paklodės.
Laužas buvo toks didelis, todėl, nors ir krapnojo lietus, atrodė, kad iškart išdžiūni.
Na, o po šokių keliavome prie upės, kur mergelės leido vainikėlius, o berneliai nuogi stovėdami ant kranto laukė, o nesulaukdami šokdavo į vandenį ir varžydavosi, kuris pirmas pagriebs vainikėlį. Grįžę prie laužo, berneliai bandė išsiaiškinti, kieno vainikėlius pagavo. Ne visų atsirado savininkės, bet ir ne visos rado savo.
Galiausiai mergelės turėjo išpirkti savo vainikėlius. Viena išpirko duodama dešrelių, kita šokdama per laužą ir kitokiais įvairiais būdais.
Artėjant rytui, gretos praretėjo ir prie laužo likome tik keturiese: kalbėjomės, kepėme zefyrus, valgėme likusį maistą ir taip sulaukėme ryto ir išsiskirstėme miegoti.
Pamiegojus prasidėjo pakavimosi ir tvarkymoosi darbai, lyjant lietui, ir važiavimas namo.

- Marija