Facebook


Videoteka


Wiki


Metraščiai  
Titulinis » Metraščiai  » 2015    
 
 

Baidarėmis Dzūkijos ežerais, arba Vilmos gimtadienis

Laikas: 2015-07 - 10-12
Vieta: Ančia – Nieda – Kapčiamiesčio HE tvenkinys - Veisiejis
Dalyviai: Vilma su mažaisiais, Paulius Lokys, Romas, Nerijus su Liepa, Ingrida, Mindaugas Gegužis, Giedrius S., Nomeda ir daug kitų draugų

Penktadienį po darbų keliautojai pajudėjo Dzūkijon. Susitikimo vieta – prie Ančios ežero netoli Veisiejų. Su Giedrium nedaug paklaidžiojom, tuomet sutikom Vilmos ekipažą, maunantį į vietą,tad nusekėm iš paskos. Likusieji jau buvo susirinkę stovyklavietėje ir laukė jubilijatės bei žygio organizatorės Vilmos. Ilgai netruko, ir buvo pakurtas laužas, verdami grikiai, tik iki žygio niekas nebuvo minėjęs, kad laukia vegetariškas savaitgalis :) Prie laužo skambėjo gitara, virė diskusijos, naktį suvalgėm tortą ir pasveikinom žygio kaltininkę :)

Rytą atsikėlus buvo žvarboka ir dangus nieko gero nežadėjo. Pradėjo lyti, bet kelio atgal nebebuvo. Sušokom į baidares ir pradėjome plaukimą. Pirmąją žygelio dieną pradėjome su daug dalyvių, tad man teko plaukti trise su Giedrium ir Mindaugu, keli ekipažai plaukė su vaikais. Man pirmą kartą teko plaukti trise, ir turiu pripažinti, kad nepatiko. Užpakalį paskaudo  Seklumose dugną akmenukais braukėm, gerai tik, kad Giedrius pasiryžo mus gelbėti ir traukti iš sudėtingų situacijų. Lietus tai lijo, tai nelijo. Pietauti sustojome iškart po lietaus, saulė išlindo, ir kramsnojome gardumynus maloniai gulinėdami ir džiovindami šlapius drabužius. Tačiau besiruošiant grįžti į trasą, dangus vėl praplyšo ir teko išskleisti didžiulį tentą, po kuriuo visi sulindome ir luktelėjome, kol įsismarkavęs lietus liausis.
Kelionė tęsėsi. Vakarop dalis žygeivių atsijungė, ir pasiliko keturios ąžuoliečių baidarės, su 3 vaikais. Stovyklavietę dienai baigiantis įsikūrėm kažkur už Kapčiamiesčio, šalia mėlynių plantacijos, ir vakarojom vakarojom vakarojom.

Sekmadienį oras vis dar buvo nepastovus, saulei išlindus prakaitavom, tuomet užslinkdavo debesis ir maudydavo mus stipriu lietumi, vienu žodžiu – nedidelis išbandymas organizmui. Per pietus – kaip ir šeštadienį – šiluma, net norėjosi išsirengti. Pavalgę dar šiek tiek pasivoliojom saulėje ir vėl į baidas. Vakarėjant akiratyje pasirodė Paveisininkų piliakalnis, o tai reiškė, kad kelio likę jau nelabai daug. Išlipom į krantą, užsiropštėm ant piliakalnio ir žvalgėm iš aukšto Dzūkijos ežerus. Tiesa, asilo taip ir nesušokom. Ant piliakalnio mus užklupo bene pats stipriausias lietus per visą savaitgalį, vėl sulindome po tentu ir kantriai laukėm liūties pabaigos. Visa, kas nebuvo paslėpta, permirko. Na, bet finišas jau ne už kalnų - plaukiam toliau! Galinę stotelę pasiekėm apie septintą vakaro, persivarėm automobilius per kelią ir pradėjom pakuotis. Trys mašiniukai išvyko Kauno kryptimi.

Bet tai dar nebuvo nuotykių pabaiga. Alytuje stabtelėjome degalinėje – kas ledų, kas kavos, kas į tualetą. Šio sustojimo metu Paulius užtrenkė automobilio (o taip pat ir namų) raktelius automobilyje. Pagooglinę išsikvietėm spynų meistrą, kad išgelbėtų. Mūsų laimei, jis stebėtinai greitai atvyko ir reikalai buvo sutvarkyti. Na, o tada jau tikrai išjudėjome į Kauną priduoti KTU‘nui baidarių ir kito inventoriaus.

Nomeda

Į viršų