Facebook


Videoteka


Wiki


Metraščiai  
Titulinis » Metraščiai  » 2008    
 
 

Ąžuolo 45-metis

Laikas: 2008.11.15-16
Vieta: Berčiūnai
Dalyviai: Visi Ąžuolai, kurie tik galėjo atvykti, apie 100 žmonių.

Ąžuolo lapelius gavo Paulius, Vaidotas, Linas Kulakauskas.


Per 45-metį buvo visko ir daug arba daug ir visko: žmonių, vietos, pramogų, dainų ir šokių. O kai ko net per daug: maisto, kalbų ir (ne)alkoholinės giros:) Bet tai irgi labai gerai, nes visi buvo sotūs ir linksmi. Ypač linksmas buvo orientacinis... Po mišką lakiojo daug arba pasimetusių arba rimtai nugalėti nusiteikusių dalyvių.Pastarieji, matyt, mažai ragavo giros ir todėl visą kelią bėgo labai ištroškę pasiekti stovykloj esantį bidoną. Miškas žibėjo kaip per Jonines paparčio ieškant...
Taip pat įsiminė pasakojimai iš Ąžuolo istorijos, ypač šmaikštesni pastebėjimai apie tuometinį gyvenimą ir jo dalyvius, pvz.: iki to laiko nežinojau iš kur kilo žodis "mėlynavimas". Na ir, žinoma, nepamirštami šokiai pokiai su superiniu Albinuku ir jam talkinusiu sūnumi, Mindaugo dratagalvio atrakcionai medžiuose... Ir tokie uždarymo cinkeliai kaip rytinė Kulakausko ir Mažylio kiaušinienė(ne asmeninė :) ar miškinis-kelminis futbolas su miškiniais-laukiniais žaidėjais.
Gaila, kad tik viskas, kas faina, greit baigiasi... Pabaigai tik tūkstantis padėkos žodžių organizaciniam komitetui!

Dovilė N.

Gausi zonder komanda, iš pat penktadienio vakaro, nuvykom į šalia Panevėžio esančią Berčiūnų stovyklą. Pagaliau prisišaukę stovyklos šeimininkę pradėjome ruoštis šventei. Ne už ilgo sulaukėme ir pirmųjų svečių – Neringos su Dionizu. Smagiai pasisėdėję virtuvėje pagaliau sulaukėme Paškos su daržovėmis mišrainei. Ir prasidėjo pjaustymas... Kas paskubėjo – išsisuko nuo šio sekinančio ir kankinančio darbo, kas pavėlavo... Na čia jau istorija nutyli, bet mišrainė gavosi labai skani. Šeštadienį ryte mudu su Aivaru iškeliavom orientuotis po apylinkes. Grįžę radom vyrus pasikabinusius ant kažkokių virvagalių ir bešokinėjančius nuo pušies žemyn. Linksmybėms laiko buvo ne per daugiausiai, tad nuskubėjome pasitikti pirmųjų svečių. Tik spėjus pasisveikinti ir papasakoti kas čia vyksta teko išskubėti į aplinkinius miškus ruoštis nakčiai. Matyt užtrukom ilgai, nes kai grįžom svečių buvo daug ir gira buvo jau atkimšta. Prasidėjo iškilmingas renginio atidarymas. Pašnekėjo senieji vadai, jaunoji jų pamaina, visi pasidalijo duoną ir girą bei padainavo su Goštauta. Baigus šnekas prasidėjo šokiai pokiai ir vakarienė. Visi apšilę ir linksmi patraukė po naktinį mišką pasilakstyti. Bėgo ne be nuotykių, aišku. Tai vieniem švieselių nesimatė, tai kiti į pušis lipo punktų žymėtis, dar kiti galvas į betonus trankė... Na, svarbiausia, kad grįžo visi (kad ir nelabai sveiki) ir pašnekėti buvo apie ką. Paskui šokiai, dainos tęsėsi, prasidėjo filmų demonstracija. Ir taip iki ryto. O ryte visus pažadino Lino kepamos kiaušinienės kvapas. Prisikirtus iki soties prasidėjo apdovanojimai. Įteikti 3 Auksiniai ąžuolo lapeliai (Vaidui, Linui ir Pauliui) už nuopelnus „Ąžuolui“ ir visuomenei, apdovanoti šauniausi orientacininkai. Pasibaigus šiai džiaugsmingai ceremonijai buvo žaidžiamas futbolas, TAČIAU man, kaip visada, teko išeiti po mišką pasilakstyti, tai to vaizdo nemačiau. Grįžimas namo neapsiėjo be nuotykių. Virto medžiai, lūžo mašinos... Tačiau visi sveiki gyvi grįžom namo.

Lina

Į viršų