Dviračiais po Šilutės kraštą

Laikas: 2004.10.9-2004.10.10
Vieta: Šilutės kraštas
Dalyviai: Saulius, Justė, NeGedas ir Paulius

Keliavome dviračiais po Šilutės kraštą: aš, Justė, NeGedas ir Paulius. Labai graži ir įdomi vieta. Aplankėme Rusnės salą, laiveliu persikėlėme į Mingės kaimą (Lietuvos Venecija), aplankėme Ventės ragą. Lietaus beveik negavome (neskaitant 5 minučių, kuomet net peršlapti nespėjome), pirmą naktį ryškiai švietė žvaigždės danguje.

Didelį įspūdį paliko Žalgirinių pelkininkų kaimas. Tai toks vidury miško pelkėje įsikūręs kaimas. Taip ir negali patikėti, kaip žmonės ten gyvena. Bet gyvena, ir visai gerai. Anksčiau netgi didelis kaimas su mokykla buvo, kol vandens kanalai buvo tvarkomi. Bet namai puvo ir griuvo, žmonės kraustėsi kitur. Kanalus apleido, vandens lygis pakilo. Dabar beliko tik pavienės trobos. "Užlieja mus pavasarį, bet tik iki pirmo bloko" - pasakoja vienas žmogeliukas ir nežada niekur kraustytis. Ir priduria: "Aš čia iš miesto atsikrausčiau".

Daug ten yra ką pamatyti. Taip keistai atrodo ištisinės pievos su vandens grioviais. Pilna vandens kėlimo stočių. Vienoje sutikome žmogeliuką. "Tos dvi angos naudojamos vandens išsiurbimui, o tą trečią naudojame marių vandens įleidimui. Palaistome pievas vasarą". Žolei idealios sąlygos.

Ir šiaip ten jaučiasi vokiška dvasia. Vokiečių namai, o kai kur tvartai geri raudonų plytų, nors pati troba ir kažkokia apgriuvusi. Jaučiasi savita tvarka, senos sodybos, akmenimis grįsti keliai. Įdomus Mingės kaimas - kaimas abipus Minijos upės. Net ir trobų gėlių darželiai atsukti į upę.

Tai tiek trumpai apie kelionę. Grįždami palikome dar įvairių pažintinių kelių (kad ir pažintinis aukštapelkės takas). Reiks dar kada sugrįžt.

Iki,
Saulius