Žygelis į pelkes

Laikas: 2002 kovo 9-11d
Vieta: Smalininkų apylinkes
Dalyviai: Saulius Šakarvis(ss - vadas), Mindaugas Dapkevičius(pečiakurys), Eglė Bertašiūtė(didelė), Laurynas(kaminkretys), Juste, Vaidas Bernotas, Gintarė Girdžijauskaitė, Aurelija Juškaitė, Kęstas, Rasa Greičiūtė, Aleksandras Kudrovas.




"Pavaikščiojom po laukus, paskui po miškus, atradom vandens, taigi kojos nuskriaustos neliko. Tiesa, dokumentų nešlapinom, nes nebuvo sąlygų :). Gamta pavasarėja - matėm stručius, karksinčius kaip varnos, o skraidančius, kaip gervės... "   Lauris
“Jei nori būti labai šlapias, reikia eiti paskui vadą.”
(Rasa)
“Tik deja naktiniai lietučiai pridaro bėdos. O visa kita buvo gėris – šuoliai nuo kelmelio ant kelmelio, karts nuo karto kliurkt į balą eini.”
(Vaidas)
“Pakilo noras pamatyti tą žmogaus netrukdomą kampelį, pasipliuškenti “čystuose” kemsynų tyruose. Šis pavasaris buvo turtingas vandeniu.Tai ypač pasijautė. Priėjus tikrasias pelkes pasirodė, kad jose geriau su laivu plaukioti, nes vandens ne iki kelių o da …ja.”
(Mindaugas)
“Beje, atradau dar vieną gerą būdą, kaip greitai sušilti: paimi pjūklą ir pjauni sau malkas, pjauni, pjauni…Niekada negalvojau, kad taip veža.”
(Gintarė)
“Visą žygį keliavom per mišką, atrasdami ir gerų sausų, vietų ir šlapių, tikrai šlapių, kurias reikėjo įveikti nesušlapus.”
(Kęstas)
“Trečią dieną žygio vadas užsidėjo išeiginį treningą, o Justė linksmai pranešė, kad jau turbūt šiandien kojų nesušlapsim. Deja… Kojos sušlapo. Takelis tiesus į Jurbarką veda, o mes tai kairėn į pelkutę, tai dešinėn į pelkutę, kad tik linksmiau būtų. O kai visi pasipiktinę bumbėjo, kad vėl į tą patį kelią išeisim, Mindė linksmai išaiškino “ne į tą patį kelią išeisim, mes toj vietoj dar nėjom”. Ir ištiesų, buvom valandą pabraidę ir 100 m nuėję.”
(Eglė)