Facebook


Videoteka


Wiki


Metraščiai  
Titulinis » Metraščiai  » 2000    
 
 

Paberžė

Laikas: 2000 Gruodžio 8-10d.
Vieta: Akademija - Dotnuva - Kalnaberžė - Surviliškis - Žibartoniai - Paberžė - Gudžiūnai
Dalyviai: Saulius (Šmukštaras) - vadas, Arūnčikas, Dionizas, Agnė, Mindaugas (Smolinskas), Virginija, Dovilė, Justė, Daiva

...Šaunuolis Saulius surengė gerą šventę - visko po truputį - lietaus, sniego, įžimybių ir kilometrų. <...> Pakilo rūkas ir braidžiojom lyg vaiduokliai. <...> Bėgom į traukinį, vos neatsiguliau ant bėgių, kad sustabdyčiau. Spėjom sekundė į sekundę. [Dionizas]
...Bet rytas buvo per trumpas, nes taip vėlai nuo nakvynės vietos dar nebuvom išėję. O ir pas tėvą Stanislovą valandą reikia praleisti. Todėl sutemos mus užklupo dar nepasiekus pusiaukelės. Bet Šmukštaras mus ramino "Pakentėkit jau netoli (7 km)" [Arūnas]
...Žibartonių mokykloje vyko gimnastikos varžybos. Šventę atidarė Agnė, grakščiai persiversdama per galvą. <...> Čia jau įsijungė visis ir demonstruoja, kaip moka kuo durniau nugriūti. [Šmukštaras]
...Iš konferencijos:
La,
aprasysiu musu paklaidziojimus si savaitgali.
Is Kauno isvaziavome devyniese. Vakare nusibeldeme i Akademija, is kur pesciomis patraukeme i Dotnuva. Tenais nuejome i mokykla, kur musu jau lauke siltas bustas. Susikrausteme vidun. gera moteriske dar dave krepsinio kamuoli, visa antra auksta ('isikurkite bet kurioje klaseje - kur jums patogiau'). Kadangi buvo jau velus metas, tai atrakino ir mokyklos bufeta su visokiais sokoladukais ir kitu geriu - kad issivirti vakariene. Po to likome veik vieni. Baldielinom ir mastem apie gera savo gyvenima: nereikia mirkti palapineje, kurti lauzo. Cia silta, cia gera. Gali lakstyti su vilnonem kojinem, gali guleti. Mergos brazdina gitara, bernai (o veliau ir mergos) losia krepsini. Kazkas nubega ir uzkaicia kose pirmame aukste. Po to vel durniuojam. Valgom. Vel gitara, ivairus klases vadoveliai. Galiausiai apie antra smingame.
Paryciais Dionizas issidangina pas zmones virti valgyt. tai dar kiek pasivartom gultuose. Galiausiai mumis susidomi mokyklos vaikai. Dionizas bando su jais pabendrauti, bet vaikai tik issigasta ir pabega. Vel krepsinis su vietiniais moksleiviais. Iseiname. Aplankome vienuolyna ir Teva Stanislova. Tai labai idomus idomus. Mano nuomone, jis yra sviesiausias Lietuvos zmogus (kad nebuvote, siulau apsilankyti pas ji). Papasakojo kiek apie Dotnuva, vienuolyna. Apziurejome vienuolyna, jo didziule biblioteka, pasedejome. Ir isejome toliau. Ejome per visokius laukus, pievas. Radome sudegusi nama su molinem sienom ir kabancia desra, pazaidem molio kara. Praejau pro vieno zmogeno kiema, tai jis labai supyko ir vos galva nedave. "Pons, nenorejau nieko blogo" - sakau jam. O jis man: "Koks as pons. Ubagas as". Bet pasirode Dionizas, kiti keliauninkai - ir zmogelis kiek atveso. Po to Kalnaberze, dvaras, piliakalnis. Sutemo. Surviliskis. Pietus. Ir vel ejome. Tamsu. Migla kazkokia - dulksnna. Tai daugiau simto metro nieko nesimato. Tai ir zingsniuoji tokia mistika. Kaimieciu atstumo suprantimas tas pats. Pas viena paklausi - 3 km, po kurio laiko pas kita klaustelni - jau 6 ar 4 km. Bet nakti tai ne esme. Laikas sustoja. Tik eini ir eini. Ir mes ejome. Ejome ejome. Ir nuejome. I Zibarotnis. Cia vel mokykla. Vel sporto sale. Is pradziu visi demonstruoja savo gimnastinius sugebejimus - kaip sugeba krutai persiversti per galva ir nieko nesusilauzyti. Kiti rodo, kaip galima kuo durniau nugriuti ir islikti sveikam. O kai dar surandama virvele ir pradedama sokineti, tai kojos visai 'atsiraso'. Pavalgome. Po to dalis nuluzta. Kiti groja. Galiausiai is lauko prie langu prisislieja
vietine fauna ir bando savo balsais pritarti dainavimui. Bet jiems sunkiai sekasi. O kai Dionizas atsikelia ir pasako: "Vyrai, negaliu su jumis bendrauti - noriu miego" ir uzdaro langa - vietiniais issiskirsto. Tada dar kiek pavakarojam. pasiklausom gitaros ir pianino skambesio - ir apie antra vel isluztame.
Rytas. Pakelia mus valytoja. Kadangi jau astuonios, tai susirenkame daiktus ir isbildame. Aplankome Zibartoniu kapines. Po to nueiname i Paberze. Laikinai isikuriame klebonijoje, kur pavalgome pusrycius. Po to apziurime kaima. Paberze - zymi vieta. Cia ilga laika gyveno Tevas Stanislovas. Via stovi sena medine labai grazi baznytele. Joje viskas padaryta is medzio. Tokia jauki ir maloni. Cia yra ir svirnelis, kur tevas Stanislovas yra surinkes baznytines relikvijas (ivairias juostas, kunigu sutanas ar kaip jos vadinasi). Cia varpine medine su dviem varpais. O ir pat klebonija kaip muziejus - pilna sauluciu, ivairiu daiktu. Smagu apziureti. Ir viena virtuves siena nukabineta variniais puodais. Jauciasi namu siluma, jaukumas. Ten gera - norisi sedeti ir niekur neiti. Tai taip ir darome - ilgai sedime ir gerimes ta ramybe. Kas nebuvo cia - tikrai verta apsilankyti. Vieta fantastine. Norisi dar ir dar karta sugrizti.
Sedejome sedejome, gereme arbata, apziurenejome viska, vel gereme cajoka. Galiausiai stvereme kurpines i isejome. Dar aplankeme Paberzes kapines. Tai unikali vieta. Cia bandytos atkurti lietuviskos kapines (pagal Ciurlioni), dalis akmeninii antkapiu pakeista jaukiais mediniais kryziais, koplytstulpiais. Visai kitas vaizdas - ne baisus granitiniai kapai su uzridentais dideliais akmenimis, o jaukus mediniai koplytstulpiai su saulutem, raktais, girnom, ivairiom tvorelem, mediniais ratais. Iskart pasijaucia kita dvasia. Cia ramu...
Vel steriame kuprines ir isbildame. Keliais keliais, laukais laukais, grioviais griuviais. O kai uzsirauname i suartus laukus, visai gerai pasidaro. Na, bet. I traukini spejame. Ir pries puse desimtos sugriztame Kaunan ir namolio. Batai molini, kunas pavarges. Bet viskas atperka siltas arbatos puodelis... :) [Šmukštaras]

Į viršų